ryškus šuo

Einu aš vieną kartą, žiūriu-
Šunelis bebėgąs...
Per skraistes nematyt jo gaurų,
O pilvo- per sagas.

Ant uodegos jo- kaspinėlis,
Taškuotas skėtis dantyse,
Nagai- lakuoti kaip lėlės,
Ant kaklo- skraistė mėlyna.

Ryški raudona skrybėlė,
Blizgučiais žėri šalikėlis,
Jo švarko atlape- gėlė,
Tik uodegą suvėlė vėjas...

Šuo plaikstos tarsi karnavalas
Ir spokso žmonės purvini.
Jo apdarus atspindi balos
Ir blyksi spalvos vandeny.

Sumirksi šuo akim rudom,
Iškišęs rožinį liežuvį,
Atrodo, šiepias paslapčiom,
Kažkaip keistai į mane žiūri...

Balti šuns dantys sušvytruoja,
Aš nusišypsau nedrąsiai,
Tik žiūriu- jau likau be kojos,
O jis nubėga sau smagiai...

Visom spalvom jis plevėsuoja
Plevena šalikais ryškiais,
O su šuniu- ir mano koja
Keliauja vieškeliais plačiais...