Kai paukščiai, apžėlę romantinį dangų,
išspardys jame ventiliacijos angą,
pro ją aš žiūrėsiu ir šaukštu apgraužtu
mojuodama šauksiu, kad užvakar aušta.
priedainis
*Ir rytas ateis, nes jau buvo atėjęs,
*kai ko nesulauktas, kai ką išprotėjęs.
*Ir jau nebebus taip, kaip būdavo kartais,
*kad tarpais būni tik truputį pakartas.
Iš galvos į šiukšlyną išmestą miestą
Dievas apteps žmonėmis tarsi sviestu.
Gražūs, spalvoti - beveik sugalvoti -
jie dildys pasaulį į gylį ir plotį.
priedainis
*Kai rytas ateis ir žiovaus prieš vėją,
*pro prakaito liaukas varvėsiu idėjom
*ant tų, kam gyventi visai nepatinka.
*Ir ko jiems gyvent? Juk gyventi žalinga!


Toli








