Labai norėjau pas tave

O kartais - pavargstu šypsotis,
kaip hiena šiepiu (baltus?) dantis.
Ir būtent šiandien, per anksti pavargau,
kai tau šypsotis turėjau.
Paliegę skruostai tirpo,
palikę nepanaudotą uoslę...
Parklupdytą,
nusausintą
ir truputį pravirkdytą,
paėmei mane už rankos
ir į beatšylantį delną
įdėjai raktą nuo savo namų.