Nebepatinka, nes...

Nebepatinka man citrinų aromatas,
Ar grožis tų gėlių,
Kurias pati tau dovanojau.
Jos nebeprimena laukų,
Kuriuos kadais bėgiojom.

O ar prisimeni tas dideles duobes,
Per kurias drauge šokinėjom?
Ar kur buvo tavo šuo įkritęs.
Kaip padėjau tau jį inkščiantį ištraukt...

Ar kaip lokiai mes medų ropinėjom,
O po to viens kitam žaizdas gydėm.
Kaip užsimerkę gaudėm vėją,
O po to medžio glėbyje ilsėjomės.

O kas dabar man pasakys,
Kuris veide alyvų tiek prisėjo?
O kas parodys kelią man
Į miško šiltą širdį?..