Pasakyk

Pasakyk argi tau nebegaila jau laiko,
O dienų sidabrinių ir rudenio sodų.
To akmens, kaip vandens, išbarstyto ant tako,
O prasmės ir tikslų, pamirštų lyg per sapną?

Pasakyk, juk tu moki ir nori kalbėti,
Ar nesigaili darbo pradėt, kad užbaigtum.
Nepasiekiamo siekti labiau nei numirti,
Nerandi ar nėra jau pasaulyje vietos?

Pasakyk ar nenori daugiau vėl atgimti,
Kad mylėtum stipriau už stipriausią troškimą.
O keliauti krantais, o tikėtis ir viltis,
Kad žinotum ir jaustum, neveltui sodinęs?

Pasakyk kiek dar metų kartu mes žygiuosim,
Kol pasieksime pilį, kurią patys statom.
Kiek dienų ir naktų pas dievulį skaičiuosim.
Pasakyk kai nutils, kad išeitum kitiems pasakyti.