sėdėdama prieš upės slenksčius
ir tuo pačiu atsukus nugarą
šveicarijos kalnams
jos kairį šoną krentant tuopų šešėliui
o iš dešinės įremtiems žalio vyno buteliams
jos vešliems plaukam kvepiantiems atolu ir riešutais
nerūpėjo pasaulio kvailybė (glupost)
sėdėdama ant SEIKO rodyklės
siūlą permetus kiton upės pusėn
supančiojus Paną
chimeras apsižergusias varles
išmintingomis akimis į tokią neviltį įstūmus,
kad net neiškentę lazdynai sprogo
ir išliejo kvapą kaip muziką