Ištiestos rankos,
O rėškučiuose – gyvenimas,
Perištas raudonu kaspinu,
Kaip nuostabiausia dovana.
Ar aš kada buvau gavus
Dovaną, perišta dideliu raudonu kaspinu?
Nepamenu. Galbūt ne.
Bet tai visai nesvarbu...
Dabar tik dvi mielos akys,
Kurių nemačiau, bet jas
Gerai pažįstu.
Ir lyja lietus per mano veidą,
Toks, kokio iki tol dar nebuvau mačius,
Jis lyja, o aš šypsausi.
Ir mes šypsomės kartu.
Ir gera, kažkur čia kairėje,
Kažkur prie širdies.
Gera, pagaliau susitikti.