Mozaika

Iš serijos "Žaidimai"



Moku žongliruoti lėkštutėmis ir puodeliais, durų rankenomis ir lempomis; sienomis, laiptais, knygų viršeliais, rankomis, kvepalais, parko suoleliais ir balsavimo urnomis, parduotuvių prekystaliais ir pažymėtais talonėliais, pinigais ir skrajutėmis, žurnalais ir vonios čiaupu, muzika ir šuns pavadėliu; ežerais, balomis, debesimis ir batonais, taksi ir televizoriumi. Moku sudėstyti juos į dienas arba valandas, išmesti arba pridėti, padauginti arba padalinti; moku kvepalus susieti su pinigais, talonėlį su krano čiaupu, o balą- su rankomis. Moku jausti- bijoti šaligatvio, paliesti turėklą, įkvėpti suplėkusio oro, sloguoti, galvoje pajusti skausmą ir nieko aplinkui nebematyti; galiu pradanginti pinigus, sudaužyti lėkštę, užsukti krano čiaupą, padėti telefono ragelį, užrakinti duris, išlupti pianino klavišą; moku pamiršti vakar dieną, prarasti rytą ir sulaukti vakaro, išsigąsti nakties ir jaustis tarp šių daiktų viena; matyti už daiktų šešėlius ir tuščią erdvę, šaukti ir neišgirsti aido; galiausiai- sugrąžinti daiktus į jų paviršių atgal. Sugebu jungti duris ir sienas taip, kad jie niekada nesiskirtų, ir tarp jų pasiklysti; moku sujungti sapną ir miegą, vandenį ir jo šnarėjimą, arbatą ir cukrų, siūlą ir adatą, laidą ir telefoną, naktį ir baimę, vakarą ir ilgesį, sudužusią taurę ir įniršį, įniršį ir sudužusią taurę. Moku jungti vienatvę su apatija, o skausmą su liūdesiu ir nemokėti jų išskirti; galiu susieti valandas su cigaretėmis; moku matuoti laiką dūmais, kavos puodeliais ir žmonėmis eilėse; knygos lapais, šaligatvių plytelėmis, lempų stulpais, automobilio greičiu, filmo trukme, ilgesio minute ar laimės akimirka. Sugebu jungti daikto paviršių su spalvomis ir garsais, kvapais ir lytėjimo pojūčiais; moku viso to ir nejusti; moku matyti nematoma, justi nejuntama ir žinoti nežinoma. Galiu sujungti daiktus su jausmais, kurių nėra ir kurie dingsta lyg vėjui papūtus; galiu nejusti vėjo galvodama, kad tai liūdesys, ir nepastebėti įsmigusios adatos įsitikinusi, jog tai tik nerimas. Moku baimei suteikti už kampo besislepiančio vagies formą, alkį malšinti maistu, nuovargį- televizoriumi, ir įsisukti į dėsnių sūkurį; moku paversti nemigą geležiniu įsakymu miegui, o pasivaikščiojimą po miestą- įstatymu vakarui; moku nevėluoti į autobusą ir suspėti į susitikimą, nešiotis reikiamą pinigų sumą ir jų nepritrūkti duonai; sugebu pasisveikinti, kai sutinku kaimynę. Moku daug burtažodžių, labai daug. Nežinau, ką jie reiškia, bet kai ištariu žodį, jis virsta kūnu, kai numetu žirkles, jos susminga į grindis, o kai pažiūriu į upės paviršių, jis primena veidrodį; aš žongliruoju daiktais, o jie man nepavaldūs; tai tikri burtai.