Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš tiesiog mėgau žiopsoti į žvaigždes, ir tiek.
— Istorija jus prisimins, jaunuoli... — vargšas mokslininkas aprasojusiais iš jaudulio prieštvaniniais akiniais tūpčiojo aplink mane, švelniai pataisydamas vieną kitą laidelį, greitai perbėgdamas visokiausių prietaisų klavišais.
Man jo šokis aplink visą tą techniką neturėtų būti įdomus. Aš tik privalėjau gerai valgyti, gerai miegoti, gerai prakaituoti treniruočių metu, reguliariai tirtis fizinę ir dvasinę būklę, tobulintis savo srityje, ir tiek. Niekas nepasistengė padirbėti su mano erdviniu mąstymu — bet aš nesiskundžiau nesuprantąs jų žvaigždėlapių, nors būdavo kiek nepatogu, kai koks jaunas Piloto Asistentas (PA) ar dar kas, lėkdamas Žvaigždžių Stoties koridoriais, ko neatsitrenkdavo į mane ir trūkčiojančiu balsu išskiemenuodavo:
— 9 Tst sky-rius! Sa-kyk, kur jie nukišo devintą Tai-sy-to-jų skyrių?! Jis ką, vėl neatlaikė apkrovų?
—Aš Vertėjas – Kalbėtojas (V-K). Todėl negaliu pasakyti...
— A, taip... Kiekvienam savo. Kad ją kur rūdys surytų, tą seno laivo subinę! Kad matytum, koks grįžo iš Zuikio ausiaūkio, o lopytojų taip trūksta, kad...
Ir net jei išdrįsdavau įsiterpti, prašydamas paaiškinti, kas tas Zuikio ausiaūkis, ano jau ir pėdos būdavo ataušę, jei taip galima pasakyti. Kiekvienam savo. Aš privalėjau mokėti daugybę mirusių ir tebegyvenančių kalbų, dialektų ir potarmių, laisvalaikiu domėtis mūsiškės stoties personalo slengu ir apskritai — būti tikras, jog galėsiu kontaktuoti su bet kokiomis gyvybės formomis.
Tik kad gyvybės formų nebuvo. Užtat Vertėjų – Kalbėtojų paruošdavo nedaug, įterpdami juos į įgulos sudėtį kaip vieną kitą nereikalingą pažyminį, suteikiantį jai savotiškos įvairovės.
Dauguma išskrisdavo į vieną kitą misiją, o likusį gyvenimą praleisdavo redaguodami parakalbės (tos, kuri užgimė iš hiphoperių, nusikaltėlių, juodukų ir dar balažinkieno žargono) žodyną ar tyrinėdami, sakykim, Taisytojų slengą.
Sugrįžėliai  nieko nepasakodavo. Melancholiškai knaisiodavo košę lėkštėse, tarsi ieškodami pamesto nežemiškos gyvybės formos atstovo. Kažką dirbdavo, kažkaip gyvendavo. Nesupratau.
— Istorija jus prismiiins... — nutęsė suplukęs mokslininkas, patenkintas tyrinėdamas mano duomenis.
Mane ir vėl prislėgė visas istorijos svoris.

Tvarkingai užimti savo pozicijas. Mielas jaukus kabinetėlis, puikiausios sąlygos darbui. Pasiruošt kilimui. Puikiausiai žinau, ką reikia daryti. Viso pasaulio žodynai, kalbos ir tarmės, papročių ir įpročių vadovai — tai aš.
— Pirma misija per pastaruosius penkerius metus, kai jiems prireikė Vertėjo — Kalbėtojo, — kolegos skruostuose vos vos ryškėjo raudonos dėmelės.
— Tavęs, — kitas kolega abejingai naršė akimis lingvistinį pasaulio žemėlapį, skaudžiai ryškiomis spalvomis šviečiantį per visą Vertėjų — Kalbėtojų Ruošimo Centro sieną.
Buvo panašus į ledo statulą, subyrėjusią ir gabaliukas po gabaliuko nykstančią kosmoso tuštumoje. Jo žodynai, jo kalbų žemėlapiai ir genų inžinerijos būdu patobulintos balso stygos — kad galėtų išgauti neįtikėtinus garsus, vibracijas, šūkčiojimus, jo dešimt? penkiolika? metų Žvaigždžių Stoties labirintuose, pernelyg reti apsilankymai mieste, kuriame iš naujo randi ir prarandi dar vieną naivoką romantikos išsiilgusią mergiotę, jo tobulas kūnas ir smegenys vėl lauks suvargusio mokslininko frazės apie tarnystę istorijai.
Jų liks šeši. Visi mėgstantys spoksoti į žvaigždes. Palikti tarp tyliai šnarančių žodynų.
—Įvykdyk misiją.
Rankų spūstelėjimai. Sėkmės linkėjimai.
Ką aš galėjau pasakyti tiems, kurie gal jau nebeturės galimybės atnešti savosios drakono galvos pažangai, mūsų valdovui ir vienatiniam dievui? Kurie grįš be dovanos pažinimui?
—Aš... džiaugiuosiu, kad turėjau jus.
—Mes džiaugiamės, kad... tu.
Tada aš išėjau. Tai viskas, ką galėjau padaryti.

Žodynai. Tik eidamas stikliniu tuneliu į erdvėlaivį “Žvaigždžialėkis” supratau turįs tik juos ir žvaigždes. Už stiklo šmėžavo žmonių figūros. Išlydintieji.
Valanda atsisveikinimui. Aname pasaulyje turėjau šeimą, kurių blyškūs šešėliai dabar apsupo mano misijai pritaikytą kūną, kurie didžiavosi ir graudinosi, lyg tie dvylika metų Žvaigždžių Stotyje nebūtų manęs atidavę žvaigždėms, palikdami jiems žmogaus pavidalo šabloną. Tariau jų vardus — negrabiai, pagalvodamas. Mano atmintis — ne mano atmintis.
—O... ji... neatėjo?
—Ne. Ji... ištekėjo, sūnau. Po paskutinio tavo grįžimo.
A, taip. Ir vėl neturiu mylimosios. Kaip toj dainoj.

Mielas jaukus kabinetėlis, puikiausios sąlygos darbui. Kylame. Tik aš ir žodynai. Mums gera kartu, mes vykdome misiją, mes įeiname į istoriją.
Siras kapitonas kuojistenvardu? kaip įprasta norėjo matyti savo kajutėje trypčiojančius geltonsnapius. Mūsų buvo penkiolika? dvidešimt?, visi tobulai pasirengę, iš anksto pasiruošę garbinti kosminio įdegio pažymėtą kapitono veidą ir jo dideles negrabias rankas, slepiamas už nugaros, tačiau galinčias valdyti šį erdvėlaivį.
Dešimt minučių tylos. Penkios minutės instrukcijų. Kažkas iš įgulos tramdė žiovulį – pamanyk, geltonsnapiai kyla!
Ir pagaliau…
— Jaunuoliai, istorijai mes nesvarbūs, — kapitono žodžiai griovė mūsų  iliuzines planetas.
Planetos mirė tyliai, ir nebandėme jų sulaikyti.
— Mes keliaujame pasidairyti po kosmoso plotelį, kur nėra jokių civilizacijų, nuotykių ir herojų. Truputis naudingųjų iškasenų — tai viskas, ko mums reikia, jaunuoliai. Įprasta ir nuobodoka misija.
— O kaip tyrinėjimai, sire kapitone? Kam mes būsime reikalingi? — mano balsas nė nevirptelėjo.
—Mes?
Nekvėpavome. Laukėme pasakos apie drakoną ir, kad jį kur meteorai, drakonas neturėjo būti popierinis!
— Mes tik visatos šiukšlės. Pakeliui į potencialias naudingųjų iškasenų planetas ar kitus dangaus kūnus turėsime sugalvoti, kaip saugiai ir vykusiai atsikratyti iš Žemės gabenamų atliekų. Tada — pasikraunam ir namo, — kapitonas šyptelėjo, — namo, jaunuoliai, atgal į istoriją. Žvaigždės tėra dulkės, ir mums dabar labiausiai rūpi…
—Sire kapitone, tik tokia misija? Kam jai mes? Galvoti apie šiukšles?
Balsas iš minios buvo nenatūraliai aukštas.
“Žvaigždžialėkio” vadas nusisuko į didžiulį iliuminatorių, už kurio abejingai spingsojo gal žvaigždės, o gal dulkės. Mostelėjo ranka.
— Dėl šito! Dėl amžino noro tapti kosmoso dalimi, cha! — akys smigo į mūsų tvarkingai skustus veidus, kiaurai ištobulintus, paskirties nebetekusius, kūnus.
— Ir dėl šito jūs turėsit laiko išgalvoti vieną kitą drakoną. Dėl istorijos, kuriai reikia ką nors rasti.
— O apie šiukšles galvoti jums nereikės. Mes jau pagalvojom.
Tik kojų tapsėjimas. Stengiantis apsimesti, kad žvaigždžių išvis nėra. Mes grįžome į savo jaukius kabinetukus.

Popierinis drakonas laigė žodynais, šiepdamas netikrus dantis. Ir vėl neturiu mylimosios, ir vėl neturiu žvaigždžių. Vidinio ryšio ekrane vis dar virpėjo kapitono veidas. “Pirmoji stotelė — planeta be pavadinimo. Jis bus duotas ištraukus burtus. Norintys prašome joje apsilankyti. Juk jūs – V-K... ”
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Mano kompiuterio ekrane šviečia pavadinimas: “Langurai — protingos gyvybės formos. Išvaizda: keturkojai, oranžinis kailis, kibi uodega, primena orangutangus. Turi septynis lanksčius pirštus, geba keisti kailio spalvą prisitaikydami... (papildyti išvaizdą; remtis pastarųjų metų beždžionių tyrinėjimais). Bendravimas: gestų kalba (nepamiršti uodegos!). Mityba:...
2005-02-15 23:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-27 19:59
lyra
eeee
nieko nesupratau - kažkaip nerišliai.
O man asmeniškai patiko vieno fantasto apsakymas, apie erdvėlaivį, kurį sudaro įvairios būtybės - tai sienelės, akis, variklis, mąstytojas, kalbininkas, ir greitintojas. ;) Ai, dar buvo ka-koks maisto specialistas. Kaip suprantau, egzistavo pirmykščių variklių, sienelių, akių planetos...:) O spėk, kas buvo greitintojas? Taip, žmogus - jis neatradęs savo tikrosios specializacijos, ėmė gaminti ir naudoti daiktus, statyti namus - žodžiu sukūrė civilizaciją. Todėl ir karai vyksta - žmonės neatrado savęs. Aišku, ateiviams beskrendant greitintojas mirė ir jie atrado žemę. Ten pasiėmė vietinį berods bankininką. Iš pradžių viskas jam atrodė kaip siaubo filmas, nes žmogelis atostogoms atvyko pastovyklauti, bet vėliau, jam pabandžius jis ėmė greitinti - laivas tolo, tolo viršydamas visus įmanomus greičius.
Va čia tai fantastika - mano nuomone. Paprastai, tačiau taikliai ir žiauriai įdomiai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-01 13:43
Dunkelheit
ech. daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-19 19:18
majakas_
gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 17:37
viena skruzdėlė
bene pirmas WS tekstas, kuris taip strigo skaitant. na, palyginus su dauguma kitų tai ne. bet su jos pačios - tai taip:)
tie šokčiojimai. išsibarstymas laike. sakiniai netvirtai sujungti. pvz., '— Tavęs, — kitas kolega abejingai naršė akimis lingvistinį pasaulio žemėlapį, skaudžiai ryškiomis spalvomis šviečiantį per visą Vertėjų — Kalbėtojų Ruošimo Centro sieną.
Buvo panašus į ledo statulą'. galima klausti, kas buvo panašus - kolega? žemėlapis? centras?
'nebeturės galimybės atnešti savosios drakono galvos pažangai' - 'savosios drakono galvos' irgi kažkaip nelabai.
idėja miela. kai kurie gabaliukai įsimena. o kai kurie dar žali.

šiaip galėtų sugalvoti geresnį pavadinimą naujajai rasei; langūrai jau yra. šunbeždžionės tokios.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 10:49
Gerai rašai. Truputi kažko trūksta, kad geriau įsijaustum. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-17 23:05
Mastermind Hazord
o man tai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:59
Domas
Cituoju kapitoną:
"Ir dėl šito jūs turėsit laiko išgalvoti vieną kitą drakoną. Dėl istorijos, kuriai reikia ką nors rasti."

Kaip supratau, jiem liepė kažką išsigalvot, ne šiaip...

O dėl beždžionės, tai kailio spalvos klausimas užkliuvo, ne pati beždžionė savo visumoje ;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:53
Weird Star
:) Čia tik toks vienas žmogėnas nusprendė išsigalvoti sau ateivių. O kad jie beždžionės... Žinai gi, fantazijos trūksta žmogeliui, o be to, čia tik didingo traktato apie atseit sutiktą gyvybės formą pradžia;))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:46
Domas
Parašyta labai gražiai, taigi, apie stilių net nekalbėsim :] Drįsčiau pasikabinėti prie koncepcijos ir siužeto.

Visų pirma, tas Vertėjas - Kalbėtojas - tai, iš esmės, lingvistikos specialistas. Kitaip sakant, žmonių kalbų ekspertas. Tačiau juk nežemiškos gyvybės formos nebūtinai bendrautų garsais, juo labiau kokia nors kalba, primenančia vieną iš žemietiškų. Kiek žinau, mokslininkai šiais laikais yra sukūrę keletą teorijų, kaip būtų galima komunikuoti su ateiviais. Ir ten kalba eina apie geometrines figūras, matematiką ir radio signalus, tai, kas visatoje yra daugmaž universalu ;]

Na, antra, manau, kad per mažai motyvacijos tiems vertėjams išsigalvoti ateivius. Kam to reik? Negi žmonėms negana filmų ir grožinės literatūros?

Ir dar užkliuvo ta beždžionė, kurios kailis oranžinis, bet keičia spalvą :]]]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-27 19:59
lyra
eeee
nieko nesupratau - kažkaip nerišliai.
O man asmeniškai patiko vieno fantasto apsakymas, apie erdvėlaivį, kurį sudaro įvairios būtybės - tai sienelės, akis, variklis, mąstytojas, kalbininkas, ir greitintojas. ;) Ai, dar buvo ka-koks maisto specialistas. Kaip suprantau, egzistavo pirmykščių variklių, sienelių, akių planetos...:) O spėk, kas buvo greitintojas? Taip, žmogus - jis neatradęs savo tikrosios specializacijos, ėmė gaminti ir naudoti daiktus, statyti namus - žodžiu sukūrė civilizaciją. Todėl ir karai vyksta - žmonės neatrado savęs. Aišku, ateiviams beskrendant greitintojas mirė ir jie atrado žemę. Ten pasiėmė vietinį berods bankininką. Iš pradžių viskas jam atrodė kaip siaubo filmas, nes žmogelis atostogoms atvyko pastovyklauti, bet vėliau, jam pabandžius jis ėmė greitinti - laivas tolo, tolo viršydamas visus įmanomus greičius.
Va čia tai fantastika - mano nuomone. Paprastai, tačiau taikliai ir žiauriai įdomiai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-01 13:43
Dunkelheit
ech. daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-19 19:18
majakas_
gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 17:37
viena skruzdėlė
bene pirmas WS tekstas, kuris taip strigo skaitant. na, palyginus su dauguma kitų tai ne. bet su jos pačios - tai taip:)
tie šokčiojimai. išsibarstymas laike. sakiniai netvirtai sujungti. pvz., '— Tavęs, — kitas kolega abejingai naršė akimis lingvistinį pasaulio žemėlapį, skaudžiai ryškiomis spalvomis šviečiantį per visą Vertėjų — Kalbėtojų Ruošimo Centro sieną.
Buvo panašus į ledo statulą'. galima klausti, kas buvo panašus - kolega? žemėlapis? centras?
'nebeturės galimybės atnešti savosios drakono galvos pažangai' - 'savosios drakono galvos' irgi kažkaip nelabai.
idėja miela. kai kurie gabaliukai įsimena. o kai kurie dar žali.

šiaip galėtų sugalvoti geresnį pavadinimą naujajai rasei; langūrai jau yra. šunbeždžionės tokios.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 10:49
Gerai rašai. Truputi kažko trūksta, kad geriau įsijaustum. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-17 23:05
Mastermind Hazord
o man tai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:59
Domas
Cituoju kapitoną:
"Ir dėl šito jūs turėsit laiko išgalvoti vieną kitą drakoną. Dėl istorijos, kuriai reikia ką nors rasti."

Kaip supratau, jiem liepė kažką išsigalvot, ne šiaip...

O dėl beždžionės, tai kailio spalvos klausimas užkliuvo, ne pati beždžionė savo visumoje ;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:53
Weird Star
:) Čia tik toks vienas žmogėnas nusprendė išsigalvoti sau ateivių. O kad jie beždžionės... Žinai gi, fantazijos trūksta žmogeliui, o be to, čia tik didingo traktato apie atseit sutiktą gyvybės formą pradžia;))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-15 23:46
Domas
Parašyta labai gražiai, taigi, apie stilių net nekalbėsim :] Drįsčiau pasikabinėti prie koncepcijos ir siužeto.

Visų pirma, tas Vertėjas - Kalbėtojas - tai, iš esmės, lingvistikos specialistas. Kitaip sakant, žmonių kalbų ekspertas. Tačiau juk nežemiškos gyvybės formos nebūtinai bendrautų garsais, juo labiau kokia nors kalba, primenančia vieną iš žemietiškų. Kiek žinau, mokslininkai šiais laikais yra sukūrę keletą teorijų, kaip būtų galima komunikuoti su ateiviais. Ir ten kalba eina apie geometrines figūras, matematiką ir radio signalus, tai, kas visatoje yra daugmaž universalu ;]

Na, antra, manau, kad per mažai motyvacijos tiems vertėjams išsigalvoti ateivius. Kam to reik? Negi žmonėms negana filmų ir grožinės literatūros?

Ir dar užkliuvo ta beždžionė, kurios kailis oranžinis, bet keičia spalvą :]]]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą