Ankstyvas, pilkas žiemos rytas
Laukimas..kupinas vilties
Veidai, praplaukiantys lyg rūkas
Vaizdus formuoja ateities..
Galiu girdėti net mažiausią triukšmą
Jis gelbėja mane nuo mirtinos tylos
Pames mane eilinį kartą , tarsi šiukšlę
Lyg būčiau neužsakiusi maldos..
Einu pirmyn.. atgal..sustojusi nebyliai
Staiga nelauktas juokas suima mane..
"Prakeikti juokdariai",-piktai tariau ir tyliai
Visur tokių apstu.. o aš tik mažuma..