Aš tik maža, Dievo ganoma avelė
Aš nieko neturiu
Ir kartu turiu viską -
Mano šeimininkas man dovanoja juodą žemę ir lietų.
Pasaulis per didelis man, o aš jam per maža,
Tad tyliai bėgu lengvom stiklinėm kojelėm tolyn...
Per rasotas ir kvepiančias linų pievas
O šeimininkas tik palydi mane mylinčiom akim.
Kantriai laukia, kol parbėgsiu
Balta ir nurimus
Apkibusi trapiais rugių spurgeliais.
Ir aš grįžtu.
Vėl įžengiu į pasaulį.
Vos girdimai verkiu ragaudama šieną
Iš rūpestingų savo šeimininko rankų


pažaiskim







