*****

Plikame pakaušyje
Girdėjosi maršas,
Lyg žviegiantis varpas,
Žalvariniu barškalu.

Ilgi, pilki, ploni pirštai
Pačiais galiukais lietė pakaušį,
Kuris vis virpteldavo užgaunamas.
Pirštai nejautė to.

Girgžtelėjo kaklas
Ir pianistas nusirito nuo taburetės.
Oras, prisirijęs dulkių,
Virpėjo nuo raudos.

Įsirėžė į jautrų paviršių vazono ruožas
Ir užgrojo pakaušio viduje simfonija.
Atgijo rūbų pakabuoklės,
Ir ėmė su paveikslais šokti.