Gelsvas skaisčiai
ir ne rausvas
danguje užstrigo plaustas.
Plūduriuoja tamsoje,
kaip išgelbėti tave?
Ei, mėnuli,
ei, mėnuli,
eikš į mūsų šaunų būrį.
Tarp žvaigždelių įsisupęs,
ėmė pūstis kamuoliukas.
Tavo vardas Pilnatis?
Štai kodėl šviesi naktis!
Danguje ne plaustas –
laivas plaukia vis
ir žemėn dairos,
ir nakties geltoną snaigę
ima šnekint pasimaivęs:
- “Kai ryte nušvis saulutė,
nebijai ištirpt, mažute? ”
-“O laiveli, nešk mane,
nepaliki su aušra. ”
Ir abu tolyn nuplaukia,
ryto saulės nesulaukę.