Skinki dieną kaip gėlę
Nusiskink ir vidun įsidėk
Nes kai metai kaip paukščiai pralėks,
Tolimiausiam kamputį širdies,
Liks tik puokštė džiovintų gėlių...
Ir tuomet kai šalta ir kaulėta,
Ranka į tave išsities ir pamos
Išsiimsi visas tas gėles
Ir galėsi ištarti du žodžius -
Aš gyvenau.