Laiko funkcija

Nuaštrintos sekundės,
net ne man nukaltos;
aš lyg netyčia
bandau jas sučiupti.
Dviem pirštais
kaip pupas ant delno
kruopščiai išdėlioju,
sakau - Sodinsiu.
Kopsiu į rojų!
Ir lyg niekur nieko
- gal truputį ir keista -
kietai suspaudžiu -
ir į kišenę.

Vėl
    tyliai
            skamba

įkalintas laikas
- o aš vis kaip vaikas
meldžiuosi pavasariui -
kol mėnuo pašauks.
Subanguos
ir skaudžiai mano odoj išsilies.