Mano namas-Nr.2

Mano namas papėdėj virš jūros,
čia grakščiai krenta bangos į smėlį,
akmenuotos, kriauklėtosios mūzos,
basakojės tipena po mėlį ...

Gintarinį melodijos aidą,
paukščio skrydis į krantą vilioja.
Miško gėris gyvybės išaustas,
pušynėlio luobeliais alsuoja.

Mano namas be stogo, be durų,
samanėlėm kerpėtosios sienos,
Po saulėtu dangum medituoju,
saulės zuikį delniukais apglėbus.

Tiesias akys į žydrąjį šalį,
saulės žvilgsnis po erdvę skrajoja.
Vėjo plunksnos plaukuose gyvena,
natą - re mano lūpos pulsuoja.

Mano namas žaliasis klajoklis,
su gamtos pušynėlio apsiaustu.
Žvaigždės naktį užmigus šėlioja,
paryčiais ašarėlėm sukausto...