kai tu būsi bet taves jau nėra

Tavęs dar nėra
tik spiegiantis vėjas
griebia 
išburti
nebus man jokios pabaigos
nepažaisi su juo
iš atsegto palto
išplėšia širdį
rankom šaltom
ir pasvaido
kaip kokiam teatre
o padūkėlės linijos
delne susibėga --
nelaimę nešančiom linijom---
susipynę ir drumstos---
nusitrynusios
nukliegia paukščiais
išnarsto po sukietėjusia oda
siūlais susiuva
aistringas naktis
su nuvogtais bučiniais
išmaldautom glamonėm
suskaičiuotom dejonėm
subirusiom rytą
o slenksčio nėra
durys suskilę
niekas nelaukia
nei druskos nei cukraus
tik pro sniego lapiją
pažėręs prieš kojas
laukiu tą rytą
bet tavęs jau nėra