♥ ♥ ♥  arba Penkiolika naktų ir keturias dienas

Penkiolika naktų ir keturias dienas
Aš gyniau tūkstantį parų
Šešėliai vėl palikę plynę ešafotą
Iškels kas pluša kas kartu

Pakelkime žvakes kasdieninėj rutinoj
O vyną pasilikim vėlėliau
Bet troškulys apnykęs vėl kankina
Kai aš norėsiu pasakysiu “jau”

Ateisi apkamšysi sušlapinsi tvarsčius
Ir skverbsies avokadų ašarotom kojom
Žinai skaitysi mano vienišus žodžius
Palauk palikim tai rytojui

Rytojus žada žino žiežula jisai
Nevykęs teatras apdraskytais šonais
Abu kartu kiekvienas atskirai
Išgryninam žvilgsnius dažnokai

Tu man rakštis ir tu man apskritai
Šnabždi kai lyja ir šerkšnoja
Žinai o tu man jau pabodai
Kad ir dangus vėl pleiskanoja

Klausyk palauk užmiršk
Tiek to jau hienom nesvarbu
Paklausk manęs neširsk
Lydėk padanges jų vardu

O kas tu man tokia viena
O kas mes dviese akmenims
Žinai pabodai kaip ir dargana
Žinai man nesvarbu neširsk

Penkiolika naktų ir keturias dienas
Taip klaidžiojam iššutusiais keliais
Penkiolika naktų ir keturias dienas
Mes ieškom tų kurie jais neis