Žodis į niekur

Aš nesugebėsiu
Diemedžiu žydėti,
Aš nebegalėsiu
Ramybės pažadėti,
Tiktai į tave
Iš pragaro žiūrėsiu,
Gedulo liepsna
Kelią ilgą tiesiu.
Ir kai lis lietus,
Kai dangus bus liūdnas,
Žodis tas vangus
Prakeiksmu lai būna:
Testringa jis gerklėj,
Tedreskia širdį vėlei-
Nejaugi tu manei,
Kad jį paleidai vėjui?
Tai kas, kad akmenėlis
Turi šaltą širdį,
Bet jos nei trupinėlis
Neleistų man numirti.
Kai kryžkely žalčiai
Ant kojų ims rangytis,
Atmink, kad amžinai
Man atėmei jaunystę.