kaledine pasaka

Mano miesto veidas išbąla
ir vėl vaikščioti daros slidu
tyras sniegas blakstienas kutena
vėl laiminga blaškaus tarp žmonių

Mažas paukštis ant seno žibinto
vėl saujalę sniego nukrės
tavo ranką paėmus čigonė
vėl kalėdų linksmų palinkės

susiraizgiusios senos gatvelės
ves pro šventei išpuoštas egles
ten kur skamba sidabro varpeliai
tyliai aidi kalėdų skliaute