Kaip mašina

Ne žmogus jis - mašina,
Per šitiek laiko iškreiptas balsų.
Kurie lyg keltininkas,
Niekada negrįžta.

Nes neišeina.
Nebent paliepsi.

Paprasti tartum oras,
Įsminga tarsi ražas šiaudinėn kepurėn.
Ir žiūrėk nerauk,
Nes jie išeis, įsakymus supranta,
Nors ir nemėgsta trauktis.

Tuomet ir keltininkas grįš,
Atsiimt savos dalies.
Paklaus: į pragarą, ar rojų?
Nusišypsos ir plauks.

Iliuzija pasirinkimas.

Į pragarą pigesnis bilietas
Ir plaukti pasroviui.
Tik tie balsai tuomet padėti gali,
Bet juos juk išvarei…

Todėl jis kenčia.
Kaip ne žmogus.

Kaip mašina.