Pasilikti tamsoje

Atsispindi upėje tavo atvaizdas.
Pranykęs balsas tylumoje,
Kurią sudrumsčia tik vandens šniokštimas.
Mintimis gali panirti ten,
Kur niekada nebuvai,
Nes mano širdis visada čia,
Laukia tavęs ir tavo minčių.

O aš kaip visada neturiu
Ko tau pasakyti.
Nors man visai nesvarbu,
Ką pagalvosi.

Kai tu paklausi,
Ką aš dabar darysiu.
Atsakau, kad nežinau.
Išskrisiu kur tvęs nėra.
Taip bus man geriau,
Nutūpti ten,
Kur tavęs nėra.

Tačiau kentėsiu
Nes nematysiu vėjo blaškomų plaukų,
Kurie kaskart tokie nepaklusnūs.
Nepajusiu tavo širdies plakimo,
Nes jis nutils amžiams,
Kai aš išeisiu.

Tačiau jei yra kelias pirmyns,
Visada bus ir atgal.