***

Pro langą atdarą įskrieja saulės paukščiai- spinduliai
Ir vėjas šaltas su kardais,
Kapodamas jiems galvas.
Įkliūva tik užuolaidose plunksnos kelios, ir keli pūkai,
Pažyra greit ant stalo,
Kuris neieško kuo prikimšt pagalvę.
Slogi tyla...

Mes stovim prie to lango.
Tyla tartum po karo.
Iš tavo lūpų liejasi jausmai.
Ir žodis žodį ryja lyg-
Pati sau prieštarauji.