Baigiasi dabartis

Trapus ilgesys
Užgožia verkiančią tylą.
Nuo netobulų kojų pirštų
Lieka tik vienas
Žingsnis
Link tobulybės to,
Ko iš tiesų nėra.
Lempos atspindys
Atsitrenkia į lango stiklą
Tam, kad vėl sugrįžtų.
Tik kažkur,
Tolumoje
Švysteli šešėlis ateities,
Su jautriu prieskonių aromatu.
Sugriuvę paveikslo rėmai
Nebetelpa į dabartį.
O aš, niekur neskubu…