Bus nuostabus pavasaris, baltai žydės kaštonai,
ir žemę plaks išdykėlis lietus.
Giedos sugrįžę paukščiai iš kelionės...
Tačiau manęs jau niekada nebus.
Bus vasara... Tas nuostabiausias laikas.
Jis toks trumputis, bet labai gražus.
Juo džiaugsis senis ir mažutis vaikas.
Tačiau manęs jau niekada nebus.
Ruduo atjos. Atbėgs spalvotos dienos,
nudažančios taip nuostabiai medžius.
Rudens ranka palies mintis kiekvieno.
Tačiau manęs jau niekada nebus.
Ir bus žiema-šaltais lediniais pirštais.
Šerkšnotu sidabru dabins visus.
Žais saulės spinduliuos gamta sustingus....
Tačiau manęs jau niekada nebus.
manes dar nebuvo kastonai zydejo
manes nebebus ir toliau jie zydes...kazkaip panasiai Salomeja ar kas tais kitas rase, o tu ja nuCOPINAI.
"Bus vasara... Tas nuostabiausias laikas."- sita ir kazkur girdejau.o savu minciu neturi?
O, geras! Esu labai panašų prieš metus parašęs, bet čia nepublikavau (kai kas sake, kad "silpnokas", siūlė į dienoraštį, o čia, žiūriu - net įvertino). Dabar, jei ir bandyčiau - apkaltins plagiatu. Vaje, ką daryt?
Netikėtai mirus artimam žmogui,kuris taip ruošėsi gyvent,supratau,kad viskas labai paprasta-šiandien esu,o rytoj?Svarbu,kad viskas labai paprasta,jokio mistiškumo ir neikas nepasikeičia,tik nelieka žmogaus.Nėries nekopijavau,džiaugiuosi,kad panašu.
Na gražus eilėraštis, tik vat trūksta tokio gilumo, mistiškumo, nes tas "Tačiau manęs jau niekada nebus" toks paslaptingas, tai ir turinys galėtų būtį paslaptingesnis.
manes dar nebuvo kastonai zydejo
manes nebebus ir toliau jie zydes...kazkaip panasiai Salomeja ar kas tais kitas rase, o tu ja nuCOPINAI.
"Bus vasara... Tas nuostabiausias laikas."- sita ir kazkur girdejau.o savu minciu neturi?
O, geras! Esu labai panašų prieš metus parašęs, bet čia nepublikavau (kai kas sake, kad "silpnokas", siūlė į dienoraštį, o čia, žiūriu - net įvertino). Dabar, jei ir bandyčiau - apkaltins plagiatu. Vaje, ką daryt?
Netikėtai mirus artimam žmogui,kuris taip ruošėsi gyvent,supratau,kad viskas labai paprasta-šiandien esu,o rytoj?Svarbu,kad viskas labai paprasta,jokio mistiškumo ir neikas nepasikeičia,tik nelieka žmogaus.Nėries nekopijavau,džiaugiuosi,kad panašu.
Na gražus eilėraštis, tik vat trūksta tokio gilumo, mistiškumo, nes tas "Tačiau manęs jau niekada nebus" toks paslaptingas, tai ir turinys galėtų būtį paslaptingesnis.