Nuorūkos

Sudegintos aistros vieta peleninėj. Tarp panaudotų dantų krapštukų ir iščiulptos citrinos skiltelės.
Nulupto apelsino žievele dalintis nenori (?).
Priimu kaip įžeidimą. Ir suvalgau visą apelsiną. Godžiai. Tau stebint. Matydama kaip ryji seiles. Vėl ir vėl. Dar vienas seilių kąsnis. Nurytas.
Mėtų skonio seilės. Nebejauti mano skonio. Aš suvirškinta.
Turiu vienintelį priekaištą... reikėjo ilgiau kramtyti. Tarp dantų įstrigo nuoskauda. Ant liežuvio ilgesio apnašos.
Nuo stalo nubraukiu trupinius. Tavo ranką. Peleninę.
Švaru.
Vėl.
Kaip ilgai moki būti alkanas?