Pakatinėkim

Miau! Esu katė – iš prigimties juoda romantikė
Mėgstu raudoną pieną – tiesiai iš miegančiųjų venų.
Miau! Aš ragana – visai ne paslaptis – gašli kaip ši naktis
Koks nuostabus tas meilės smurtas... ich liebe dich!

Miau! Mėnulis miega jau seniai – einu einu medžiot:
Menas tyliai įslinkt į aukos lovą po debesų paklodėm.
Miau! Dar yra laiko iki aušros – dar gal pažaiskim:
Paglostyk mano juodą kailį – gal sujaudins elektros šokas?

„Miau! O, mylimoji, šiąnakt matau net dvi žvaigždes
Ir kibirkštys keistais ženklais suraižė man krūtinę.
Miau! Į lūpą įsikandus – mirties aš šventės laukiu
Virvė labai nuspaudė kaklą– Tavęs pamiršt ji man nepadėjo“.

Miau! Mano nagučiai tikrai švelnūs,
Leisk – šiek tiek paglostys tavo blyškų kaklą...
Miau! O jei patiks – žinau, tikrai patiks,
Galėsim glamonėtis, kol ištiks infarktas.
(Pažvelk žemyn į dangų...)

Kiss kiss kiss... kiss kiss kiss... kiss.. kiss kiss