Tvirta, akmens sudėliota tvora,
anapus, ugnyje, palieku
skausmo prirakintas seseris.
Išeinu!
Sėdėkit vienos!
Dabar neplauksiu pas tave
prieš gyvsidabrio srovę (maištausiu).
Išlipusi, nelūžtančiomis kojomis,
atsispirsiu nuo Užterštos.
Palikusi visus jos niekintojus,
kabinsiuos geležiniais
dantimis į ploną, pavojingą virvę,
pasiekusi jos viršų, išmesiu į šiukšlyną apačioj
tuštutį butelaitį džiaugsmo vyno (ką tik jį išgėriau).