Auksinis narvelis meilei

Kodėl tu palieki mane ateinančią
Iš nežinios į nebūtį prasmingą?
Kodėl tu leidi paukštei skristi,
Kuri prie tavo kojų prirakinta?

Tu atsisveikini žvilgsniu maištingu
Ir atstumi prieinančią mane,
Jaučiu, mes vis dar surakinti
Sunkia jausmų ir meilės grandine.

Išauš nauji pavasariai ir upėm plauks ledai
Ir kartais klausiu tyliai, kodėl taip padarei?
Kodėl tu leidai skristi į laisvę, kurioje,
Nėra nei tavo meilės, nei aido jos nėra...