ant kairės bevardžio

Lombardas jau pusmetį merdi,
o ruduo vis neišperka nuomos -
ne šalta, bet viskis per geras,
net žinant, jog brolis - bajoras.

Karalių paduosiu į teismą,
o Dievą iškelsiu į gatvę.
Į gatvę iškelsiu ir geismą,
nuskils - atsigersiu arbatos.


**

.. Bet taip jau išėjo, kad gerti,
netenka nei viskio nei gaivos -
už dyką plekšnoti per petį
prekystalio dievui prie taros.

O vaikas vis rėkia "devynis,
devynis, Tėveli! " - Šaunuolis.
Namie nei daržely ne šilta,
net žinant, jog tėvas...