Parko žaidimai...

Futbolo kamuolį baksteliu- dūžta lukšte  dalmantinas,
amsi, vizgina uodegą. Sveikas, uždusėli sarge,
žaiskim dėmėtais atspalviais, gramdykim balzganą grimą,
o, paslaptinga jos nuotaika virš apledėjusio parko,

Ko tau prie liūdesio norisi? Aišku, kad vyno, praeivi,
lėtas tu - liksi nematomas už apsiraizgiusio tinklo,
krebždesiu vėjo  kartojas  lemtys rimuojančių deivių,
laša tiesiai į vakuumą nuo medžių trupantis tinkas.

Liekam po du ar  po vieną, ritamės lojančiom gatvėm,
erdvės išskaidytos  lempų, reklamos ir lūšnų dekoro,
antkakliais žybčioja skverai,  urzgiančios miesto vienatvės
ugnį nulaižo nuo rampų, švinu apipildamos orą ...