Padovanoju Tau
ilgą bučinių vėrinį,
saksofono su pianinu
linksmą pokalbį,
du tūkstančius
kilometrų šilko,
išsidriekusio per
jūrmyles, per miškus,
baltos tulpės
aromato kvaitulį,
žydintį persikų sodą
po tavo praviru
vaizduotės langu,
kylančios gervės
grakštų mostą,
prieš Tau pabundant.
Krisi, krisi, krisi
šimtus tūkstančių kartų
palaimingai, šiltai- - -
iki pareis tas
valkata rytas,
ir prabils
vėl gyvenimas
saksofono balsu.