Apie meilę rašyti nemoku...
Gal mylėjau ne tai, ko reikia?!
Ilgėjausi laumžirgių šokių
Ir kregždžių sonatų pakraigėj,
Dūmojau ant pilkapio seno.
Bridau per Liekno brūzgyną,
Kur klišas kipšas gyvena
Ir kvortą išlenkt pavadina...
Praleidau naktį bemiegę,
Prie kūdros, bliūkais geltonos
Jaunamartės juokės ir spiegė,
Koks nugara aš ir galgonas.
Alpau, kai plaukais ištaršytais,
Dirsčiojo laumės iš uoksų.
– – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Apie meilę nemoku rašyti
Ir, matyt, niekada neišmoksiu.


Vladas Kalvaitis








