Rašyk
Eilės (73083)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2495)
Slam (49)
English (1101)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





ir kiti ir kiti

Šventinio šaltkrėčio epizodai

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


batlinio kūrinio nebatlinis variantas


Sulankstau seną vestuvinę nuotrauką ir pakišu po stalo koja. Dabar pasaulis tvirtesnis. Tuščių butelių, saulėgrąžų lukštų, suodinų folijos skiautelių ir nuorūkų pasaulis. Pelenai. Jie – tikroji mano virtuvės gyvastis. Tarytum dėsnis, jog viskas sudega, jei reikiamai pakaitinsi. Trumpai pasigrožėjęs natiurmortu, suberiu miltelių likučius ant folijos. Nevalingai sąmonėje iškyla motinos vaizdas. Stovi nusisukusi, palinkusi prie puodų. Mintimis bandau priversti motiną atsigręžti, bet nepavyksta. Įtraukiu salsvą dūmą ir poreikis išvysti veidą praeina. Čia buvo artėjančio vakaro aperityvas. Taip lengviau pakelsiu buvimą žmonių, kuriuos laikau savo šeima. Jie išsibarstę po vieną tylinčio miesto užkaboriuose. Išeidamas nuplėšiu juodą dar motinos pirkto kalendoriaus lapelį su „24“. Pasiimu, kad nepamirščiau, kodėl einu. Uždaręs duris pradedu savo kreivą trajektoriją.

Senoviškas mechaninis laikrodis vos bepajudina minutinę rodyklę. Lyg nebenorėtų būti prisuktas. Močiutė iš šaldytuvo ištraukia silkę su morkomis.
- Nereikia, močiut, nevalgysiu, - pilve jaučiu kirbant nepritarimą.
- Kaip nevalgysi? – stebisi senoji, - a matei save, vaikeli? Vien kaulai ir skūra.
- Laikraščiai sako - storumas ne į sveikatą.
- O tu svieto pabaiga! Mano laikais buvo taip - jei vyras drūtas, reiškia sveikas.
Nervingai glamžau languotos staltiesės kampą. Švariai prilaikomoje virtuvėje man nejauku. O dar tas eižėjančios senatvės kvapas.
- Še, vaikeli, - močiutė paduoda du baltus vokus, - su Šventom Kūčiom tave.
- Dėkui. Ir tave, močiut, - pabučiuoju suglebusį skruostą.
Viename voke – Jėzaus profilis ant kalėdaičio, kitame - Daukantas iš popieriaus žvairuoja.
- Kur Kūčias valgysi? – rūpinasi senoji.
- Pas tėvą, - sumeluoju.
Stojuosi ir einu link durų. Atsisveikindamas atiduodu vokelį su Daukantu ir sakau:
- Nesinešiu plotkelės, močiut. Sutrupės man dievas kišenėj.
Ji dar bando prieštarauti, bet aš nelaukiu, lekiu į liftą. Voką su trapiu dievo atvaizdu atsargiai deduosi vidinėn kišenėn.

Tėvo virtuvėje stalo nėra. Tik trys taburetės. Ant vienos sėdžiu aš, ant kitos – jis, trečia bando stalą atstoti. Sėkmingai. Čia telpa reikalingiausi atributai: degtinės butelis, taurelė ir peleninė. Nejaukiai tylu. Tik šaldytuvo burzgimas persiduoda šaltkrėčiu. 
- Į sveikatą, - pakeliu taurelę su dvokiančiu skysčiu.
- Kaip mokslai? – tėvas žiūri į apmusijusią sieną.
- Gerai, - laikausi santūriai ir pilu jam.
- Štai, Kūčias valgau. O melstis neliko į ką... Tu kur eisi?
- Pas motiną.
- Ką čia dabar kalbi?!
Tėvas nelaukdamas išgeria tai, ką pripyliau. Ir vėl nusiramina. Jo akys sudrėksta, primindamos dvi nugertas taureles. Nereikėjo man motinos minėt. Bet parduotuvė netoliese. Ilgainiui ašaros išdžius.
- Kaip mokslai?
- Gerai.
Metas keliauti. Jau vakarop. Išsitraukiu kalėdaitį ir, atlaužęs gabaliuką tėvui, įmetu peleninėn – kad netyčia nepaspringtų. Iš inercijos išlenkiu dar vieną degtinės. Anksčiau veikdavo, tačiau dabar tik galvoje spengia.

Zaiceva atneša raudono vyno butelį. Taip lengvai stato ant stalo. Krištolinės taurės tarp baltų jos pirštų pasiruošusios apsvaigti. Čia šilta ir man nesinori išeiti. Nesinori paleisti iš rankų apčiuopiamo Zaicevos buvimo. Ne kartą jau prarasto ir vis vien atgauto.
- Kai matėmės praeitą sykį, į vyną net pažvelgti nenorėjai, - ji šelmiškai šypsosi man.
- Tik tave mačiau, - pajuntu liežuvį atsirišant.
- Kaip baigsi šį vakarą?
- Dėsningai. Dimos virtuvėje.
Zaiceva surimtėja. Su kiekvienu vyno gurkšniu mano viduje vis stiprėja nevaldomas drebulys.
- Maniau, metei, - ji kausto mane skvarbiu žvilgsniu.
- Mečiau, bet į priekį. Eidamas vėl aptikau.
- Reikėjo atgal mest.
- Kas gali garantuoti, kad ne ratu vaikštom?
Blyškūs cigarilių dūmai sklaidosi, lipa glotniomis virtuvės sienomis. Kaip sodrūs prisiminimai, nuslystantys lūpomis.
- Pameni praeitas Kalėdas? - Zaiceva vėl pripildo taures, - riedėjome laiptais apsinešę ir nieko netrūko.
- Mylėjau tada, - išsprūsta man.
Ji neatsako, pakyla ir išeina. Regiu pro langą, kaip pasirodo, lipa ant balkono krašto ir ištiesusi rankas šoka tolyn. Kiek paplevenusi ore, prapuola iš akių... Nieko nepataisomo – pirmas aukštas. Įmetu kalėdaičio gabaliuką jos taurėn. Lengviau mėlynės išsivaikščios.

Laiptinėje sutinku Laimį. Atsirėmęs į turėklus kontempliuoja. Paprašytas dūmo, dosniai vaišina. Pernelyg dosniai. Įtraukiu ir drebulys liaujasi.

Kapinėse vėjas žvarbesnis. Ieškodamas motinos kapo, susipainioju ir paklystu. Jau tamsu. O aš neįpratęs orientuotis vardais ir datomis užkoduotų luitų labirinte. Pagaliau atsiduriu ties ieškomu žemės lopinėliu, kurio neslegia akmuo. Liaunas pasvirusio kryžiaus siluetas pamėkliškai labinasi su manimi.
Tu čia? Sutrupinu sušalusį grumstą. Pastaruosius kelis metus susitikdavome tik virtuvėje. Nors ieškau tikrumo, tačiau tikriau nesidaro. Jaučiuosi ne atėjęs čia, o atvarytas.
Susirangau ant kapo naivaus embriono pavidalu. Užsimerkęs bandau prisišaukti tavo buvimo iliuziją. Neturiu tau klausimų ir netrokštu paliesti. Tenoriu tavo veidą turėti. Visur nešiotis. Bet vaizdas sustingęs nejuda nugara į mane. Galiausiai jis išblėsta, palikdamas išsekusią samonę su savimi pačia. Pakylu persismelkęs šalčiu. Numetu pusę likusio kalėdaičio ant kapo varnoms sulesti. Motinos čia nėra. Niekada ir nebuvo.

Dima atidaro duris. Jo geraširdiškas veidas gena šalin visas negandas.
- Su gimtadieniu, - tvirtai spaudžia mano ranką.
- Su nelauktu, - atsakau jam tuo pačiu.
- Kodėl toks purvinas?
- Iš kapinių.
- Sumaišei šventes. Per Velykas prisikėlimą minim.
Virtuvėje pažįstamas natiurmortas: folijos lapeliai, nuorūkos, pelenai. Ir šviečia atvertas šaldytuvas.
- Lempa perdegė, o žvakių neturiu, - paaiškina Dima.
- Kas vakarienei? – teiraujuosi.
- Tradicinės Kūčios - aguonpienis ir „Tirpuko“ ledai.
Mes pažiūrime vienas į kitą  ir be žodžių tampa aišku, jog laikas iš čia dingti. Dima beria miltelius ir kaitina šaukštą. Aš smulkiai sutrupinu paskutinę kalėdaičio skiautę į tirpalą. Truputis kalėdinės dvasios. Atsisėdęs prieblandoje valgau savo Kūčias. Karšti dygliukai braunasi link apšalusių smegenų. Tirpukas – tai būsena.
 
Vėl regiu motinos viziją atgyjant. Ji pakelia galvą ir pamažu gręžiasi veidu. Tuoj išvys mane. Neišlaikau ir nusisuku.
2005-02-09 06:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 42 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-30 22:22
Cukrinio klevo skiedra
Turbūt jau kokį trišdešimtą kartą skaitau. Liūdna, kad tamsta šitaip. Jūsų Dievas kišenėj sutrupėjo. Ir šaltkrėčių daugiau nebebus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-28 21:05
plast_
ne , nu ki , kaip ir visada.
nežinau net kaip jau pasisakyt.
jau atsibodo girt.."]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-15 08:32
nykštukas devintas
Bet kūrinys tai jo... Nuo pat pradžių tavo stilius ir šeip - taip patrauklu skaityti. Bet ne - nevien. Labai stpriai jaučiama didėjanti įtampa. Tokį seniai jau skaičiau. Kai kalbama apie kapines, akys tiesiog prisiplojusios prie monitoriaus. Jėga. O paskutinis sakinys - totali atomazga ir pabaiga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-14 06:40
Lavondėmė
Atrodo, šita dalis ilgesnė, bet greičiau skaitosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-09 01:39
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
apskritai tai geri taisymai, lyginant (viva MS word opcija "compare documents"!) su batliniu variantu, kur buvo negyvai apsišaldytuvuota, komisijos apetitams patenkinti. kūrinys itin geras savaime. nekalbant apie rašykinį kontekstą. bet smulkmenėlių yra.

mesčiau lauk sakinius: " Taip lengviau pakelsiu buvimą žmonių, kuriuos laikau savo šeima. Jie išsibarstę po vieną tylinčio miesto užkaboriuose." manding, tai jau nepasitikėjimas skaitytoju. pernelyg smulkmeniškas "apie ką čia bus" išgromulavimas.

antros pastraipos pradžioje užkliuvo du pirmi sakinukai. viena -- jie lyg ir nelogiškai papildo vienas kitą, nes laikrodis kaip tik dėlto ir vos bepajudina, kad _norėtų_ būti prisuktas, o teigiama, kad gal nenorėtų. antra, viename po kito einančiuose sakiniuose geriau būtų išvengti tokių įmatrybių kaip "vos bepajudina" ir nebenorėtų.

dar abejočiau ar "laikraščiai sako". laikraščiai gal rašo. na jei močiutės būtų tekstas, tai dar, bet anūkas gal nevarytų taip nelogiškai koks degradas (socialine prasme) jis bebūtų.

taip pat man nesuskamba: "o melstis neliko į ką..." nežinau čia gal ir nėra nei klaidos, nei šiaip ko, bet man atrodo, kad būtų galima parašyti kitaip. įprasčiau akiai. bet čia šiaip kabinėjuos.

sakinys "Krištolinės taurės tarp baltų jos pirštų pasiruošusios apsvaigti." gal ir gražus kaip metafora, bet ne šiame kūrinyje. pernelyg poetiškas gal? nepažįstu zaicevos, gal ji vienintelė tame herojaus folijų pasaulyje turi krištolinių taurių ir šiaip yra nerealiai gera bei tvarkinga ir turtinga mergina, bet tokias jos nežemiškas savybes buvo galima pabrėžti ir rupesne kalba. (čia ir vėl tik smulkmeniškai kabinėjuos, su tuo galima gyventi, true.)

na ir pabaiga. po pareiškimo, kad tirpukas -- tai būsena, man jau lyg ir nesinori nieko. gaila to gražaus gliuko, kai jau tuoj atsigręš mama bet neatsigręžia, tačiau juk jis, galų gale, ir savotiškas štampelis, klišė. mest lauk ir nebesukt galvos. ']

tiek gal?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-07 17:21
Synthetic Girl
Ypac patiko scena su mociute.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-02 22:46
Juoda Katė
Vienintelė motina čia dar gyva išlikusi.
Labai vykęs kūrinys, į kurį galima žiūrėti "iš kitos veidrodžio pusės". Jei kas nors apskritai supranta, ką aš mėginu pasakyti.. ;)
Neabejotinai vertas geriausio įvertinimo, mano didžiausios pagarbos autoriui ir skubėjimo prie antrosios dalies ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 18:18
a pčy
viskas, ko aš nemėgsti- motina, močiutė, kūčios, kalėdos, daukantas- vie žo- pilna šito gero-bet, aišku, profiškai- tik man ne artima- bet profiškai-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 17:31
pasiklydes spindulys
Aukštas lygis...ir sakinius pertvarkėt, palyginus su batliniu.
Pagrindinis skirtumas tarp mūsų darbų - mano veikėjas narkomano brolis, tavo - narkomanas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-21 15:47
Peixinho
ech, pagaliukai pagaliukai :)
gerai. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-21 00:33
vie
vie
negali buti sugalvota ir nepatirta. fuckit.

la-bai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-20 15:49
arkazkaten
grazu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 20:42
warwarwar
grazu ir tikra. negali buti sugalvota ir nepatirta. cia is dalies ir grozio paslaptis: uzminta ant tabu. tikrai labai gerai parasyta. aciu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 20:17
Green
cia vienas is tu kur perskaitai, ir puse dienos daugiau nieko skaityti nesinori. kad neuzgoztu niekas kitas to ispudzio. ziauriai istrigo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 19:01
Fuckedup

Maniau, metei, - ji kausto mane skvarbiu žvilgsniu.
- Mečiau, bet į priekį. Eidamas vėl aptikau.
- Reikėjo atgal mest.
- Kas gali garantuoti, kad ne ratu vaikštom?

tau reikėtų pradėt sentencijas rašyt. po mirties vertina ir šeip
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-18 18:53
Bangpūtys
Man ne palei nuotaiką, bet autoriaus rankelė neabejotinai verta kuo geriausių žodžių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-17 21:25
secret
...nėra žodžių...
tikrai gerai parašyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-17 01:55
Terjieras
Nu cia tai dalykas...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-16 21:39
Kaladė Alter Ergo
geras tekstas, man labai patinka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-13 17:19
Pitija
puiku.kaip visada.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 39]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą