Kietumas žemės pasišiaušęs
Pilkais krumpliais į dangų gilų,
Kur akmenyno pilko laužas
Dirvagalio plyšy prisvilo
Į ranką rašto smailės kietos
Duobelėse dievams laikyti
Įsuko vieškelį dulkėtą
Ir skambančią lininę nytį
Nusvirusios kalnelių šakos,
Šlaitais nukritusios pakalnės
Per juos įmintas meilės takas —
Kaip gilios linijos į delną...


Edvardas











