Tūkstantis ir viena

Tūkstantis ir vieni metai
Laukimo, laukinio ilgesio,
Praeitų ir ateinančių gyvenimų
Ir pasakų vaikystėje sektų.
Te niekad neužgęsta sielos
Per bėgančius istorijos metus.

Tūkstantis ir viena diena,
Dveji metai ir devyni mėnesiai
Tavęs ir manęs, išsiskyrimų,
Amžiams užmerktų akių
Ir širdgėlos iš nevilties,
Nekaltų vaidinimų, stebuklų.

Tūkstantis ir viena valanda,
Keturiasdešimt dvi bemiegės paros
Belangėj kameroj sukaustyti,
Vis laukiantys vilties ištrūkti
Iš susipynusių kaulų grotų,
Kur visi mes buvom nenuoširdūs.

Tūkstantis ir viena minutė
Nukarusių elektros laidų per petį,
Kad neprisiliestum, neužgautum,
Nes žadintuvai pasius suklykti -
Ne viskas tikra, kas remiasi jausmais,
Bet kad sueitum reikia kito polio.

Tūkstantis ir viena sekundė
Nusvirusių rankų ir prisilietimų.
Per pirštus srovena kalti fluidai
Kažkam ištrūkus ant baltų arklių,
Nulėks nuo baimės sankryžos
Ir susitiks ten, kur sueina meilė.

Tūkstantis ir viena ašara,
O gal juokas, nugriaunantis pasaulį.
Nuo svorio tinstančio dangaus
Pabyra nesulaikomi lietaus lašai.
Sinoptikai tik rankom pagręžioja
Ir praveria duris laisviems pegasams.