Pažinimo džiaugsmas

(Klajonėse)


Dar neišeik, pabūk truputį,
Tokia jauna- beveik vienmetė...
Draugaukime, ašai liūdna,
Žvelgiu į dangų,
Kurs ateinančia Aušra jau kvepia.

Akių galybė- nebesuskaitai,
Žiūri akelėm, tarsi kur matytom...
Aplankiusi nusigandai,
Manei supyksiu-
Vynas taures skelia...

Ištiško jo rausvi purslai-
Nusijuokiau- tai tik molberte...
Ar pameni, kaip jį piešei?
Kai pasišalinai akis nuleidus.

Nesupykau- tai tik dažai,
Tai tik iškilę mano mintys,
Išgriuvę taurės- mudviejų jausmai,
Pamojai iš aukštai supratus.


(Aidas)


Na, nesupyk! Tai tik jausmai,
Teptuko potepis nevykęs, -
Pati savęs išsigandai?
Ieškojime tiesa, vaikuti...

Išmokus skirti kur šviesa,
Kur melo pinklės išraizgytos...
Visatoje ieškokis vietos sau-
Tavajai minčiai nesupūti.


(Klajonėse)


Pamojai žvaigžde Šiaurine-
Jinai danguj pati ryškiausia-
Ji kelią rodo per Mares,
Per nuoskaudas
Ir per jausmus tyriausius.