oro uostas
čia žmonės atsisveikina – – –
... ir lieka juk siekis
daryti gerai...
lėktuvai
lyg dangaus gyvūnai
žinai
galima palapinėje būti
lyg Dievo ausyje
(„ištuštėjo mano vaikystės stadionas
liko žolė ir asfaltas
rasa ir birželio ramybė“)
(„o kino filmo aktoriai jaučia mane
kalbėdami jaučia
tarsi žino ką mąstau“)
geležinis atodūsis –
tiek ir teliko romantikos...
oro uostas rytoj bus kaip vakar kaip visada
fotoaparatai išliks delnuose kaip žaisliukai
mobilieji nepraneš (dar ne!) apie naują erą
lėktuve gali juk susitikti linksmi plaučiai
ir dailios kojos
kai užlipsi trapu troškimai miegos
žvilgsnis dar žemyn – rytoj
emocijų terpėje neturėtų būti tirščiau
pamiršiu pamojuoti kepure...
– – – – – – – – – – – – – – –
o į televizorių įlips Geltona
ir padainuos „viskas bus gerai“
2005-01-31