Iliuzija

Jaučiu jūros vandens sūrumą ant skruostų. Surandu atminty jūros kvapą, jos ošimo garsus, jos spalvas - nuo akinamai mėlynos giedrai dienai auštant iki pilkai žalios apsiniaukusį vakarą. Įsivaizduoju gaivų pajūrio vėją, išblaškantį niūriausias mintis. Nukreipiu žvilgsnį į niekur - tarytum į horizontą. Keistas jausmas - akys mato, kad jūra baigiasi, protas žino, jog ji ten nesibaigia. Giliai įkvepiu, stengdamasi pajusti oro tyrumą. Ramu...
Tada jūros sūrumą pajuntu lūpomis. Nuriedėjo silpnumo akimirkos ašaros...