Necrozarium Jazz‘e : su DaDa vasara šalta

Vasarą... brangusis mano tėti,
Į lunatikų haremą aš pas jus sugrįšiu,
Nes benkartų karalius kūdikiu ten miršta,
Nes vasarą grožiui neleidžiama užmigti.

O tėti... leiskite iššaut šampaną,
Kad valso ritmu dar sušoktume tango.
Tėti, sakykit, ar pataikiau jums į širdį,
Tėti, ar tikrai išeis mums pasilinksmint?

Ir šiais purslais pašventinkim narcizus,
Pražydusius... orgazme nekaltybės,
Ir dar aš siūlau, ir dar aš reikalauju pasimelsti
Pagal futuro jazz’ ą narkozės kabarete.

Taip, prisipažįstu... mes visiškai apsvaigom,
Kad mums nusišypsotų broliukai ir sesutės,
Nes kitaip skraidyt miegantys nemoka,
Nes jiems reikia Prozako depresantų.

Vasarą... brangusis mano tėti,
Ant žilųjų kaspinų aš tave pakarsiu:
Juk reik kažkaip tai gravituoti dekadanse
Valso našlaičiams, šokantiems tango.