Ant malūno sparnų

Ant malūno sparnų sukamės
Vaikai aukso širdim.
Virš viršūnių aukštai kylame,
Žemėn pažiūrėti, kas dedas.

Ir atsiveria plotai arimų,
Suarti mūsų krašto artojų.
Ir beribiai girių žalumai,
Pažymėti kirvio kirtimais.

Mėlyni vandenynai telkšo
Ir apžėlę kaimų pelkynai,
Ten gandrai varles varlinėja
Ir patenkinti taukši snapais.

Nenustygsta vietoj piemeniai.
Rytui auštant, varo bandas
Ir dainas susėdę dainuoja,
Ūkas žiovauja tingiai.

Mes, vaikai ant malūno sparnų,
Visą erdvę pasiimam sau,
Visą žemę ir žydrąjį dangų
Rankom plačiai apkabinam.