penktadienio (dažno) mintys skirtos man

Užšalęs lange prisiminimas.
Tai, didžiai pamirštas, mažytis slėgimas. Kompensacija? Nulis.
Nebent užsidirbi. Vaikščiok kaip veidrodyje. Skausmas, baimė
Smūgiuoja iš už nugaros, žinai? Aš žinau - diegia, kol keliauji.
Nuodinga reakcija tai pagrindas tikėti.

Nusiminimas - kvaila; esmė yra jo pabudime. Kodėl praryji piliules ir
skundiesi pašaliniais padariniais, jei tai buvo tai, ko tau reikėjo?

Judėk. Judėjimas tai viskas, ką turime.
Nuoskauda tai batutas. Mano - senas ir aš jo nekenčiu.

Prisiminimai apie tave ateinantį - paslėpti aukštai.
Tavo veidas aiškus, tik neįžiūriu burnos, nosies netgi akių nebematau.
Nekenčiu to.
Naktys pilnos šalčio, nes jis mano maistas. Šaltis ir judėjimas - tas pats.
Išrūkyk tai.

Kai kurie žiūri, spokso, nori žudyti, o kiti tik praeina, žinodami, kad nesutiks
geresnio, tik nenori to pripažinti.
Kodėl tiesiog negali pasirodyti, kada aš tikiuosi ar noriu? Savo krauju. Savo šalčiu, kurį užpildai termiškai.

Viduje mano skausmo. Lauke, lietuje, yra keli seni lapai. Nepamiršk jų, nors jau dabar žinau, kad pamiršai.

Kita dalis tavęs pasilieka.

Tu nesveikas ir mirštantis rudeninis žolynas. Dusulys ir prieblanda visą naktį...
Judėjimą surenka lekiantys rytiniai žvirbliai.

Suklumpu ties įėjimu, nes užsibuvau per ilgai.
Gyvenimas trumpas ir kuprotas.
Dusk ir daryk viską blogai.