Mažos natų faksimilės,
ant neskalbtų marškinėlių,
skruostų putlių ir krūtinės,
skambančios lūpose vėjo.
Žvilgsniai graužiasi sienom,
įprasta būna ir lėta,
tu ateini į sceną,
džiūsta ir Maja, ir Leta.
Kris Bethovenui ašaros
binokliais iš rankų publikos,
kas tavo plaštakom nešinas
tyloj glamonėja muziką ...