VASARIO 13 (antras skyrius)

VASARIO 13


Nelabai mėgstu rytus, kai tu nori miego, o žadintuvas konstatuoja, kad laikas į darbą. Atsisėdu prie stalo ir bereikšme veido išraiška žiūriu prieš save. Kramtau, gurkšnoju. Nežinau. Tokiu metu šie nereikšimngi dalykai atminty neužsifiksuoja.

Pasilenkiu kriauklės link - de javu. Tokiomis akimirkomis miegai išnyksta. Kad būtų lengviau nepraleisti smulkmenų pasilieku tokioje pozoje.
Miegojau pernelyg mažai, kad galėčiau prisiminti sapnus. Vos išspaudžiu, jog šiąnakt sapnavau vonią ir kriauklę, prausiausi. Matyt ruošiausi susitikimui, gal kitąnakt?

Iš nusivylimo sučiaupusi lūpas einu purvinu kilimu. Dar viena kojinė. Dieve, kaip nemėgstu vaikinų netvarkos, jiems patinka, kai kažkas jais rūpinasi. Bet aš nenoriu nei jų rūpesčio, nei pati rūpintis. Man reikia išlipti iš duobės.
Užkliūvu už atidarytos Deniso spintos. Taip skaudžiai susimušu pirštą, kad išrieda didžiulė ašara. Atsisėdu nė necyptelėjusi ir užsimerkusi kramtau lūpas. Iš spintos pasipila krūvos popierių.
Iki šiol svarstau, kaip smalsumas gali nugalėti skausmą - atsargiai, kaip šventenybę, imu popierius. Liečiu pirštais. tikriausiai mano brolis juokųsi iš šios situacijos, bet .. de javu
Užrašas VASARIO 13. Lietuviškai... Pas Denisą.. Viską prisiminiau aiškiai.

***
2005-02-03 16: 47 Vasario 13dieną. Renkuosi tryliktą.
Aiškiai matau parašytas raides, ir įsivaizduoju užmerktas akis. ŽINAU, kad kažkas kažkur NETOLIESE. Aš nežinau kiek valandų ir neskaičiuoju laiko. Niekada. Bijau, kad žmogaus, kurio man reikės laikas bus kitoks, skirtingas, ir mes negalėsime vienas kito suprasti. Rašau ant popieriaus. Oranžiniu "Juščenko".
Tu šaipaisi. Trylikta diena taip toli. Tu šaipaisi. Sakau atvirai - aš visad atvira sniegui ir Tau - aš noriu susitikti, bet Tu šaipaisi...
Kai tik baigiu rašyti tekstą lapelis išnyksta. Iš kažkur ant rankų atsiranda Ignas. Toks katino vardas. Niekad nemėgau katinų. Jie pasipūtę, netikri, akys jų negražios. Veidmainiški. Aš jiems nemeluoju ir nepataikauju, todėl katinai manęs nemėgsta. Aš net bijau jų. Atsargiai stebiu Igną. Betyrinėjant laikas eina greičiau. Tik akimirką mėginau jį užčiuopti - ne, laiko nėra. Bent jau šiame kambary.
2005-02-03 16: 56Labai rimtai ir  aš. Tiesiog maištininkas esu. Gali  paskirti savo datą. Et,  taip negera pasidarė, tikrai nenorėjau, patinka man  šis skaičius.
Timptelėjo lūpų kampučiai. Nesu pašaipos objektas. (Kartais tai man svarbu, nors džniausiai ne). Net pavartau "Juščenko" rankoj,
Tuomet ruoškis, žinai, kad ruoštis reikia ilgai. Kiek daug norėčiau Tavęs paklausti, dabar pradedu galvoti, jog geriau palaukti susitikimo. Ruošos metu visąlaik galvoju apie tai, kad neužsikirsčiau ir nesugadinčiau visko. Visuomet, kai šneku su žmogum, bijau kad neturėsiu ką jam pasakyti arba atsakyti ir tarp mūsų tvyros nebendraujanti tyla. Bijau, kad žiūrėsime vienas į ktą nusivylę. ... Nusiimk laikrodį nuo rankos - sapne jis bevertis, aš bijau laikrodžių.
Galvojau kažką pridėti, bet apsidairius pamačiau, jog popierius dingo.  Ignas glaustėsi. Neatsispyriau pagundai paliesti jo blizgų kailį. Dar akimirka. Užmiršau antipatiją katinų šeimai. Po Igno pilvu. 
2005-02-03  16: 58 Einu gerti dar 0, 5l  arbatos. Jei nepaskirsi datos,  tebūnie Vasario 5d. Palieku šypsniuką, kvepiantį šiluma, augti vazonėlyje. Lauks Tavęs.
Suraukiau antakius. Akimirkai net pradėjau įsivaizduoti, jog esu ne čia - ši uždara patalpa mane baisiai trikdė. Norėjau atsidurti kur nors kitur, tarsi erdvėj, kuri judėtų be mano pastangų.
Kokią arbatą labiausiai mėgsti? Vasario 5dieną... Svarbu pasiruošti. Spėsi?
Žinutė nebuvo baigta, todėl tvirtai gniaužiojau pirštais lapelį, berods įplėšiau kampe. Tik dabar pastebėjau, kad aš traukiny. Detalių įžiūrėti negalėjau, bet supratau, jog jis rusiškas, aš kažkur Rusijoj ir apsidžiaugiau, kad galbūt aš važiuoju į Vlodivostoką. Septynios paros be sustojimo. Laukiu vieno - kai durys atsidarys išgirsiu susenusias, negražių pirštų bobulytes šūkčiojančias: "Beliaši, s kapustami, beliaši s miasoi... " ir nupirksiu vieną. Kaip lengva sapne pildyti svajones. Pajaučiu dilgčiojimą kairėje rankoje - Ignas braižosi. Atsimenu lapelį.
Kodėl nesusitikus šiąnakt? Šiandien vasario ketvirta - šiąnakt penkta. Jei taip, tebūnie.
Atlošiu galvą kaip darau klausydama Karma Police. Į kupė įlipa žmogysta. Keista. Neįžiūriu žmogaus veido. Viskas atrodo piešta. Veidas nuštrichuotais tamsiai. Aš nebijau to žmogaus. Kažkodėl šitame sapne nejaučiu baimės. Stabteliu. Reikia susikaupti...
2005-02-04 17: 43Ruoštis, atverti duris į savo  vidų... Ruoštis, gal ką  ypatingo reikia daryti?
Taip. Tu galvoji tai paprasta?
Akys užkliūva už datos. Kodėl visi žmonės turi laiką, o aš ne? Negalėjau nepastebėti, JIS parašė 17: 43. Vadinasi vakaras, ankstus. Pro kupė langus nieko nematyti, tik tamsos apdrabstyta balta. Aš Rusijoj. Galimas daiktas, kad dabar 17: 43. Palengva pradedu jausti menkutį susijaudinimą. Nemėgstu šito.
2005-02-04  17: Gerai šią naktį. Tik  kada pas Hipną keliauti? Ar Tu turi  savo mylimą medį?
Vėl pagalvoju, jog iš manęs šaipomasi. Ar aš elgiuosi kvailai? Man brolis sako, kad aš dažnai mąstau paranojiškai. Gali būti. Bandau vyti tas mintis šalin, bet dar nemoku. Skaičiuoju iki penkių - nepadeda. Tas nemalonus jausmas stiprėja. Aštrus dilgtelėjimas. Ignas rodo geltoną skiautę.
2005-02-04 17: Nekvailai tikrai:),  smagu ruoštis:). Myliu beržus,  naktimis juos apkabinu, pabučiuoju,  klausau kaip plaka sumedėjusi širdis.
Pradėjau galvoti apie medžius. Medžiai man patinka. Medžiai geresni už žmones. Turiu mėgstamiausią medį. Kartais autostopu važiuoju prie jo, prisiglaudžiu ir grįžtu atgal. Vajezau, kokia aš sutrikusi, mintys taip kvailai dėliojasi. Man atrodo pavargau. Nebegaliu koncentruoti dėmesio.
2005-02-05 13: 58Pabučiuoja į kaktą:).  Tavo rankos labai  šiltos:). Gerai, kai apkabini:)
Staiga visur padvelkia šiluma ir taip gera pasidaro... .
Priglaudžiau prie  savęs . Žinai,   man  patinka nešti žmones naktyje. Turiu keliauti.
Beje teleportuotis,  pavyksta į praeitį. Neseniai  tai buvo tėtis išsižiojęs žiūrėjo.
Parašyk. Jausmas ypatingas  liko viduje, lyg kas paglostęs  būtų.
Datos nebuvo....