Pašnekesiai su Draugais

    Pašnekesiai su Draugais
          (ciklas)

              I
        Vietoj įžangos

Tylos apkabinti mes susirinkom,
Kalbėti iš širdies, atvirai ketindami.
Kiekvienas su savom žaizdom
Pro neregias akis vienas kitą matydami.

Juoktis dar ilgai netruks -
Kaip vakaras užtemdo mus.
Juodais sparnais apkaišyta vėlė -
Vienas, atskalūnas, paliko jus.

Ne alkstančios giltinės akys
Išsivedė po lašą jūsų širdies,
Tik pats susirinkęs klevo ašaras,
Pebėgo, nusislėpė giliai į kapus.

Liūdnom akim mes dairomės
Vienas kito gėlas suprasdami.
Pamiršę savo alkį būti išgirstiem -
Klausau, drauge, kogi tu kenti?

Vienas kitą jausdami, klausydami.
Apsikabint nerimstančiom širdim,
Kažkuom vieningi...


            II
      Pirmas Vakaras

Užtemimas supa visus kaip pamėkles,
Baisiai niūru - kapinėse.
Žvilgsnis šaipus, šiltas.
Tik tai draugas, ne mirtis.

Su spindinčiuu juoku, tylą plėšo,
Guodžia širdį to, kuris vienišas.
Ratu, vis ratu, sukas linkėjimai,
Patapšnojimai, juokas, šelėjimai.

Ar tai buvo sapnas? -
Tik sapne mes gyvenam,
O gyvendami giliai sapnuojam.
Ir į vakaro būrį atsinešam
Savo sapnus. Pasislink, drauge, -
Ir man vietos bus!


            III
      Vakaras Vienumoje

Tik prisiminimas liko iš džiugesio,
Nerimas po širdies šarvais, judesio
Dabar betikslio sukaustyta mintis.
Laukti rytojaus šviesos, dar yra vilties.

Sulojo šunys, karkė Varnas,
Juodas akis įsmeigė Baisus,
Surakino visą drąsą. Tu kenti,
Liūdi, lauki - minutė praeina...

Tavo draugai dabar kažkur toli.
Tu sėdi vienas, kaip merkia akis miegas.
Galvoji apie viską kas dienojo,
Prisimeni, kaip kas graudžiai vaitojo...

Sėdi vienas. Sėdi vienas. Vienas sėdi. Vienas.
Noris nusikeikti, įvilkt į skraistę
Taikų būvį. Tik kogi taip širst,
Jei nieko dar nespėjai patirt?

Matai, kaip rytoj krisi bedugnėn,
Bet šiandien dar gyvensi!
Tik šįvakar, vienas, dar gyvensi...


            IV
    Vienos Žvakės Giesmė

Štai tavo paskutinė minutė - gintis
Nuo aštrios akies nagų. Mirtis
Tuoj užspaus tave.

Paskutiniu perbraukimu per tris stygas:
Gyvybė, viltis, mintis - sutraukys jas.
Užgožtai šešėlių ir tamsos
Gana kovoti su savim.

Stiprybė palieka tave.
Vargana žvakės liepsna -
Tavo siela dabar.

Sulaikyk kvėpavimą minutę, kitą...
Ir pajutęs angelo prisilietimą
Užpūski žvakę šią,

Pamiršk turėjęs sielą.
Nūnai karaliauja mirtis.
Slaptingu šydu pasidabinus
Ji kiekvieną pas save vadinas.

Užgesk, paskutine sielos liepsna,
Užgesk...


            V
    Laukiant draugo

Šalta. Sudrebi, apglėbęs pečius.
Nakties valandą lauki kančios.
Nutolęs, netavo valiai paklūsta protas,
Tu kažkur klajoji paslapties apklotas.

Laisvas. Varganas lietus išlaisvina tave.
Nebekalbėsi žodžiais, nes tapai nebyliu.

Varganas tavo likimas -
pamiršt gimtus namus.
Viskas kas tau liko -
Mirti, būti, mirti, būti...

Sujuodinai suodžiais veidą
Ir įkvėpei oro gaivaus.

Turi numigt, nes esi negyvas -
Karsto vinis, rūsio drėgmė -
Dabar šaltis apsikabino tave.

Numarinta šiluma, o kaip,
Dieve mano! Šauki ir šauki
Bandydamas kažką prikelt...
...ir pasidaro dar šalčiau.


          VI
    Minutė prieš...

Per juodumą linguoja galvą snaigės,
Kalba, kad svarbios žinios -
Tau liko gyvasties tiek, per kiek
Paskutinė snaigė nukritus ištirps.

Ir alkani žvėrys suės
Tavo šiltą dar...
Dar šiltą...
Dar širdį...
Vis dar širdį...iki kol suplėšys.

Mirga akyse laužo liepsna,
Visi norai paimti dangun -
Žvaigždėmis šviečia tau.

Verkia tavo svajonės -
Sninga, sninga, sninga..


        VII
  Nakties Valanda

Ištiestos rankos siekia pečių
Apkabint, nuramint draugą trokšdamos.
Kalbi, vienok, skaudžius žodžius -
Čeža lapai rudenį po kojom,
Švytuoja vėjas, ašaras džiovindamas,

Kliaujasi savo valia.
Menkas žiburėlis, tik draugystė
Dar šalty šiam šildo gyslas.

Nutolęs nuo visų, paliktas jauties
Tik todėl, kad Nakties Valandą vienas esi.

Apraizgytas ilgo ėjimo - kelionės,
Tu taip nori draugo malonės.
Suspėt ištart kažką malonaus,
Nori paguost liūdinčius pečius.

...
Visai kitose žemėse
Palaidota liko išmintis
Grieždamas dantimis kauki į Mėnulį.
Būk atsargus! Žiūrėk, širdį turi.
Būk atsargus...


            VIII
  Netikęs Vidurnakčio Sonetas


Paprastais žodžiais ketinau
Apibūdint tave,
Bet nebyliu šiandien likau
Ir vargana giesmė - tyla.

Juokdami, bet ne šypsodami
Supa siluetai šešėlių,
Tylų džiugesį iškrėst ketindami
Tarp degančių žvakių.

Laiminga daina, ką vakar girdėjau,
Tarti lipšnius žodžius neišdrįsau.
Siauras ugnies lietus,
O aš paprasčiausiai užmigau.

Tik išsiilgto sapno
Niekaip, niekaip nepamirštu.


      IX
  Jų Nešesys

Tiek linksmumo praūžė, prabėgo,
Liedami džiaugsmą mes šelėjom.
Nutartį draugystės ir...

O, broliai, kalbu aš su lietum! -
Penkias minutes ėjau po šakom.
Dabarties išsakos momentas -
O, seserys, lašai prabilo į mane...

Kaip buvo tas senai,
Kodėl tik šiandien atsimenu tai,
Kas buvo taip nuteikiančio ir gero?

Galbūt, nežinojau,
Neišmaniau tados, kas yra draugai,
Nebuvo kam klausyt susižavėjusio dainos.

Apsnigto, aplyto, sušalusio galbūt žmogaus
Vakaras tapo tylus, tamsus.

Aš vėl imu miegot,
Ir vėl iš ko pabudęs,
Ten pat grimztu.


      X
    Niūrus
    (sonetas)

Balti, apsnigti kryžiai
Vienodai apgulę kapinėse.
Nusiminę mes stovim tyliai.
Prieš vilių kol kas tuščios duobės.

Raudonos ypač šįryt gėlės,
Aštrus lyg skausmo jausmas -
Galbūt aš miręs?
Gal mirę mes visi?

"Vienas mūsų ką tik mirė",
Tai žaizdos, niekad neužgyjančios
Juodos akiduobės, kažkam skirtos.

Šis kapas ką tik gimęs
Ir mes, visos vėlės,
Ilgainiui išsiskirstom...


          XI
Iškeliaujančiam Draugui
      (sonetas)
      skirtas TNK

Pamiršti geriausi palinkėjimai.
Tik ašaros akyse suspindo.
Netyli tik akmuo -
Tik draugas geras dingo.

Ką aš galėjau prisimint,
Tik jo idiliškas mintis.
skirtingos laimės siekėm,
Bet vienijo bendra viltis.

Tik buvo mintys šaltos,
O veidas iš akmens iškaltas.
Brolau, nebijantis savo ašarų.
Drauge, takai preiti bendri.

Ir kaip toli tu beišvykęs
Niekad is širdies neišnyksi.


        XII
  Vakaro Pabaiga
    (sonetas)

Ir buvo mūsų kas draugai
Sušalę būrin mes netylėjom
Ir kas vakarą po dvylika
Spindinčių valandų sedėjom.

Tik karštą vyną, gerą draugiją..
Įstengsim tai prisimint -
Tylėjom ar juokėmės,
Išsekę ar žvalūs, linksmi.

Sustoti vakaras prabėgo,
Pateka štai Saulė.
Iš magijos neliko nieko,
Kiekvienas taria: Labanakt, drauge!

Gryžtam gyventi į save
Užmerkiame akis...ima miegas...


lynx
02.01.01 - 02.01.05