ateik

Lapai, tie auksiniai lapai
Susuko mums galvas.
Skruostus vis bučiuoja
Likę bobų vasaros pėdsakai.
Mes krentame kartu
Į tą auksinę lapų krūvą
Ir matome tik žvaigždėtą dangų,
Vienas kito spalvas,
Kuomet apglėbę laikomės kartu
Šnabždėdami akimis
Meilius žodžius vakarui,
O jis greitas,
Kaip ir tu, tavo mintys,
Žodžio sklidimas.
Paskubėk, ateik