Luna

Lyg masė kritinė ir žingsniai link tavęs,
Išbėgs lunatikas į naktį.
Sudrums verpetais, orą sūkuriais,
Sukurs vidinį laužą ir ims degti.

Liepsnos laike jo monologas nuobodus
Širdis į tavo taktą mušt nespėja.
Ant stogo užsilipus, kaukiant drumsti rimtį,
Tai rėkauja many tava Pompėja.

Ir tik mėnulio baltas blynas,
Gaivios nakties vienintelė lemputė,
Kažką nerimastingai pažadės,
O vėjas - pūtė, pūtė...