Iš vaikystės

Akmuo sužėlė, vandenį pagirdęs,
Paseno paliktas žmogus.
Vaikystės pasakų ant kranto prisiklausęs,
Išglostytas delnelių įspaudais švelniais.

Įaugę šaknys jo nesigailėjo,
Neleido pėdomis nusekt.
Paritintas akim rasojo-
Čia samanos išsikerojusios seniai.

Užmigdė akeles, katros žiūrėjo,
Nutolę žingsniai- jų šaltoj gelmėj...
Išėjusi, išsinešei rasotą taką-
Sužėlę glaustės ajerai.