Bendravienystė

“Deja, aš pasmerktas su skurdžiaus aistra naudotis žemiška prigimtimi, kad pats tave sukalbėčiau ir tuomet jau atgulčiau ant savo daugtaškio... ”
V. Nabokov, “Ultima Thule”

Tave dar atsimenu
Prikeliu
Ypač sekmadieniais
Iš ten kur taškai ne virš i
O man virš galvos
Taip nimbiškai kybo
Ir švelnūs plaukai nesušvelnina
Dabar tik dabar
Susipratusių būti minčių
Per juodymą nago nakties
Užčiuopusių maną
Rymojimą šventą
Virš blunkančio pagalvio
-
Tavo
-
Ruginių plaukų neprikels
Jo priimtas svetingai
Mane atsimindamas
Priešaušrį sekmą kadais
Nūn ašen tau supilu patalą
Taško nelieka
Ir raidė skaiti nesuvienija
Mano vienos
Pripratusių būti apmąstymų
Mūsų vienystės