aštujis

štai aš
iššokantis
iš iki
begalybės
aptemusio skersgatvio
prisimerkiantis

nuo Beatričės gatvės šviesų.

Niekur neužsuk
Niekas nekviečia
Niekas prieš tave tyli
apnuoginęs savo randuotą

veidą.

dabar jis
murma maldą
mindo drėgme
persunktus
angelų sparnus
tik akį matydamas
Dievą
bandydamas pirštais

pasiekti.